Matant aistringus vargšų reikalavimus didinti mokesčius, seimo ir kitų tautos tarnų polėkius R.Hudo ir T.Blindos pavyzdžiu finansuoti gerus darbus, įvairiausių šiuolaikinių liaudies gynėjų ryžtą įvesti "visuotinę žmogaus teisę į internetą", plaukai šiaušiasi - iš kur tiek agresyvumo, nepagarbos sau, nepasitikėjimo savaimine gamtos tvarka, netikėjimo Sutvėrėjo išmintimi ir geranoriškumu? Interneto pažanga tiesiog prikišamai rodo, kokias milžiniškas galimybes turi laisva - sienomis, įstatymais, mokesčiais ir prievartiniu finansavimu nesuvaržyta, natūrali, "laukinė" raida (World Wild West).

Tokios mintys nevalia kyla, atsivertus puikų "Penkių kontinentų" kūrinį - bendrąją atsiskaitymo knygelę internete. Elektros, vandens, dujų, telefono, interneto sąnaudas čia bet kuriuo paros metu galima įvesti, sumuoti, pakeisti, palyginti, vaizdžiai (grafiškai) stebėti jų pokyčius, skolas. Galima įsivesti ir bet kokius kitus išlaidų straipsnius, tokiu būdu stebint ir planuojant visą asmeninį ar šeimos iždą. Duomenys saugomi interneto serveryje, todėl nereikia jokios specialios programos, nereikia net rūpintis įkainiais, jie gali būti keičiami automatiškai. Deja, Lietuvoje dar visuotinai neišplito apmokėjimai internetu, bet tai neilgai truks, o kai netrukus visų namų aparatų smegenys bus kompiuteryje, internete automatiškai atsidurs ir skaitiklių duomenys.

Nes internete privačios iniciatyvos, tiesioginių sandėrių ir neribotos rinkos dėka kainos būna labai mažos, dažniausiai lygios nuliui. Finansuojant per valstybės iždą, tokia programa kainuotų tūkstančius, internete milijonus, prireiktų didinti mokesčius, o rezultatas tikriausiai būtų apgailėtinas. Štai didžiausias šių metų ir visų laikų sandėris Lietuvos infotechnologijų rinkoje - "Lietuvos telekomo" apskaita - kainavo milijonus, ir kas iš to? Net priėjimas prie skaitiklio ir jo plombos vartotojui nėra lygiateisis - tai šiurkščiausias apskaitos ir vartotojų teisių pažeidimas. Ir apskritai, kam leisti pinigus pokalbių trukmės matavimui, jei trukmė neturi įtakos ryšio išlaidoms? Kam išvis tie monopoliai, strateginiai objektai, finansavimas per mokesčius, argi ne nuostabūs laukinės rinkos vaisiai:

LI aukso kryžius nėra koks nors valstybės ordinas, jis neskiriamas balsuojant, nesuteikia jokių privilegijų ir neužkrauna atsakomybės. Tai nėra geriausiųjų rinkimai - konkursai, eilės numeriai, apdovanojimai nekaip dera su asmens orumu.

Tiesiog prižiūrint "Lietuvą internete", dažnai labai norisi padėkoti, išreikšti pagarbą, nors geru žodžiu atsiliepti apie tuos, kurie įneša ką nors naujo, praplečia Lietuvos interneto galimybes, padaro gyvenimą dar truputį gražesnį.

Juo labiau, kad kūrėjai niekada nebūna deramai įvertinami, jų atlyginimas, viešpataujant apmokėjimui pagal sąnaudas, visada atsilieka nuo jų nuopelnų. Tuo tarpu jų paslaugos neretai būna visai nemokamos ir visiems prieinamos.

Jei tikėti šviečiamojo amžiaus išminčiumi François De LaRochefoucauld, "Nuoširdžiai girti gerus darbus - beveik tas pats, kas prisidėti prie jų darymo".

Vertinimo rodikliai:
naudingumas;
naujumas Lietuvoje;
lengvas priėjimas (nemokama, neperkrauta baitais ir technologiniais suvaržymais);
rūpestinga priežiūra (tikslūs ir išsamūs duomenys, dažnas jų atnaujinimas);
maloni išvaizda, aiškumas.

Pageidautina, kad WWW buveinę be didelių nuostolių būtų galima atverti ir Opera, Arachne, Lynx'u, senesnių laidų Netscape Navigator, MS Explorer'iu.

Suprantama, viską aprėpti, tiksliai ir visapusiškai išnagrinėti sunku, todėl labai praverstų Jūsų atsiliepimai, argumentai, pasiūlymai.