Žmonės yra geri

Štai kokie mūsų žmonės – sako politinė žiniasklaida, auklėdama tautą bulvarinių „Lietuvos ryto“, „Delfi“ nuotekų komentaruose. Bet kodėl Wikipedia.org tokia dalykinė, švari ir kultūringa? Subrendusi pilietinė bendruomenė, demokratija?

Ne, čia nėra demokratinių rinkimų ir balsavimų, kiekvieną teiginį reikia pagrįsti faktais ir argumentais, o ne gražiais tikslais, tarnybine padėtimi ir nuomonių dauguma. „Tai radikalus pasipriešinimas vis seklė­jan­čiai, žinybinei ir iš esmės antiintelektualiai kultūrai. Tai sukilimas prieš nuomonę, kad internetas yra bevaisių barnių vieta. Tai kreipimasis į geriausius dalykus mumyse“ – sako Vikipedijos steigėjas Jimmy Wales.

Demokratija aritmetiškai reiškia vidurkį, o praktiškai dar blogiau – lygiavimąsį į priešpaskutinįjį. Tuo tarpu Vikipedija kokybe nenusileidžia Didžiajai britų enciklopedijai, o apimtimi jau gerokai ją pralenkė ir toliau sparčiai auga. Dėl apimties nėr ko stebėtis, bet iš kur tokia kokybė?

„Nežinau“, – atsako Vikipedijos inžinierius Domas Mituzas, – „moksliniai institutai tyrinėja šitą reiškinį, bet atsakymo nežino niekas. Aš manau – todėl, kad dauguma žmonių yra geri“. Gal tikrai, demokratinė purvasklaida iškelia į paviršių padugnes, politinės mokesčių grobio dalybos verčia žmones elgtis taip, kaip privačiai niekada nesielgtų. Natūraliai, asmeniniuose tarpusavio santykiuose žmonės būna geranoriški, paslaugūs ir pagarbūs, logika ir išmintis yra vertinami, diskusijos būna dalykiškos. Be to, kokybė tiesiogiai priklauso ir nuo kiekybės, tad lietuviška atmaina, palyginus su angliška ar vokiška, dar labai silpna, nors antai biologijos sritimi jau galima gėrėtis.

Kitas kokybės veiksnys mano galva yra dalykinis žinių apibendrinimas. Vienu klausimu „Gugelis“ pateikia tūkstantinį nuomonių klegesį su spam reklamomis, o Vikipedija klegesį paverčia vienu švariu, išnagrinėtu ir išdiskutuotu rašiniu. Jį bet kas gali toliau svarstyti, taisyti ir tobulinti, bet pasaulinio žinyno dokumentas tuo klausimu liks vienas.

Atviroji enciklopedija augs tol, kol aprėps visas žmonijos žinias. Išdėstytas pačiu suprantamiausiu būdu. Su natūraliomis nuokraipomis į susijusias žinijos dalis. Natūraliais URL, paprasta paieška ir įvairialype dalykine rodykle. Į Wikipedia.org su klausimais aš jau kreipiuosi dažniau, negu į Google.com.

„Mediawiki“ leidybos staklių dėka nereikia būti WWW leidybos žinovu, užtenka būti nagrinėjamo dalyko žinovu. Tai grįžimas prie interneto ištakų – WWW išradėjo Tim Berners-Lee žodžiais, tinklapių naršyklė buvo sumanyta kaip rašymo internete, ne vien skaitymo įrankis. Usenet naujienos ir viešos dis­kusi­jos kaupė rinktinius dažniausių klausimų išaiškinimus (FAQ) – išminties grynuolius, kurie dabar apleisti.

„Mediawiki“ registruoja kiekvieną turinio pa­kei­ti­mą, leidžia lengvai atstatyti ankstesnę dokumento re­dak­ciją. Tai, kaip greit atstatomi tyčia išdarkyti strai­psniai, patvirtina Domo mintį, kad žmonės yra geri:

LI aukso kryžius nėra koks nors valstybės ordinas, jis neskiriamas balsuojant, nesuteikia jokių privilegijų ir neužkrauna atsakomybės. Tai nėra geriausiųjų rinkimai – konkursai, eilės numeriai, apdovanojimai nekaip dera su asmens orumu.

Tačiau, prižiūrint „Lietuvą internete“, dažnai labai norisi padėkoti, išreikšti pagarbą, bent geru žodžiu atsiliepti apie tuos, kurie įneša ką nors naujo, praplečia Lietuvos interneto galimybes, padaro gyvenimą dar truputį gražesnį.

Juo labiau, kad kūrėjai niekada nebūna deramai įvertinami, jų atlyginimas, viešpataujant apmokėjimui pagal sąnaudas, visada atsilieka nuo jų nuopelnų. Tuo tarpu jų paslaugos neretai būna visai nemokamos ir visiems prieinamos.

Jei tikėti Apšvietos laikų išminčiumi La Rošfuko (François la Rochefoucauld de Marsillac), „Nuoširdžiai girti gerus darbus – beveik tas pats, kas prisidėti prie jų darymo“.

Vertinimo rodikliai:
naudingumas;
naujumas Lietuvoje;
pasiekiamumas (nemokama, neperkrauta baitais ir technologiniais suvaržymais);
rūpestinga priežiūra (tikslūs ir išsamūs duomenys, dažnas jų atnaujinimas);
maloni išvaizda, aiškumas.

Pageidautina, kad WWW buveinę be didelių nuostolių atvertų ne tik Microsoft Internet Explorer, bet ir Mozilla, Opera, Lynx, tekstinės ir senesnės naršyklės, šiuolaikiniai kišeniukai, infokioskai, WebTV.

Suprantama, viską aprėpti, tiksliai ir visapusiškai išnagrinėti sunku, todėl labai praverstų jūsų atsiliepimai, argumentai, pasiūlymai. Galite ir patys surengti parodėlę savo pamėgtai paslaugai internete. Jei tik nuomonės sutaps, ją iškart įdėsime jūsų vardu, būsime dėkingi.